Acts 25

Pol agai te po wai, te moni gavman bidi Sisargo agai eno po tų odomainao wali

Tama te sogo Festus agai te gesi sę selama, te Sisaria buluba asai dao. Tiali goli, tede sela sogo bidama, agai Jerusalemba pai dao. Tama te Jerusalemde te pris tobolu bidi me, te Juda hani tobolu bidi me, augwali dali pai dao. Tama te hani Festus dali deliba sisinama, augwaligo Pol po tų yai dao. Augwaligo bidi me badu dodolama, tąba nǫ mumainu, tama augwaligo homugo Pol elainu, tama augwaligo Festusbolo bomonama hanalu wali, “Dago homugo nago te bidi Pol Jerusalemba odasa asao,” wali. Tialima, Festus agai te po wei ponoyu, te po wali, “Pol aga Sisaria bulu kalabus bede bidali. Pąde tama ena Sisaria buluba ma paibao,” wali. “Tama dagego duga tobolu bidi dabe ena dali tagala palao. Tama te bidi agai dwai kolesaga yai baso da, te dagego aga te Sisaria bulude po tų ilagameo,” wali.

Te Festus aga te Jerusalemde bidibadi, nogo si sogo bidama, aga Sisariaba ma pali. Tama do kigamu aga te po tų bede bidali. Tama agai ami bidi i olama, “Pol odasa asao,” wali. Tama Pol te po tų ebo be tomoba aselama, te Jerusalemdu asali Juda tobolu bidi dabe aga pageba sisinagasali. Te augwaligo bomai po umabo olama, te bidi Polgo dwai dwai kolesaga dabe haniani ebo bidi da po olama, Pol po tų ela mani. Tiali goli, te po mu po meni, augwaligo Festusbolo te po mu po ola magobeo. Tiali goli, Pol agai te po wei begeleyu, te po wali, “Eno te Juda dabego bomo yai po me deli bolobeo. Eno dwai kolesaga augwaligo Moni Lotu Be tempel tomode me ebeo, te be tomode meda ilama, me dolobeo. Tama eno dago Rom gavman moni tobolu bidi Sisar agai nogi dolabo po me wabeo,” Polgo te po wai.

Tialima te gavman bidi Festusgo agai homugo te Juda hani bidi dabego aga dali dwagi yai homu pemene eyu, abagi olama bidai hagede homu yai. Tama tibaso, agai te po Polbolo hanalu wali, “Nago homugo eno te nago po tų te Juda dabego kaunsil bidi dabe gesabide dodolomainuwe? Tama tiabo homu ebaso da, teda nago homugo eno nago po tų te bulu Jerusalemba pelama, dodoligi paiwe?”

10 Te bidi Pol agai te po wai, “Eno homugo Jerusalemba pogobeo. Megi ena e dolalu po tų ebo be, te tigidali bulu tonalubo moni gavman bidi Sisargo po tų ebo be deli da. Nago ena e bede po tų ilao. Naga digi koneai dao, eno te Juda hani dali dwai kolesaga me ebeo. 11 Eno te moni bomo yai po me deli bolai tigi sogo da, te ena ela muao wagi da. Nago homugo augwaligo aga ela muao po wagi sogo da, teda eno ‘Ena elamuo’ po wagi menio. Tiali goli, augwaligo tibo pode ena po tų ebaso, te gavman bidigo ena augwaligo olo dali elemai hagede sula tagalogobeo. Tiali megi eno homugo nago ena te Rom buluba tagala palao, te Sisar pageba pelama, tede agai te ena po tų bugagia dodolaibao,” Pol agai te po wai. 12 Tama Festus agai te po odama, agai po tų ebo mu koneai bidi dabe dali po miani. Tama te po mibo silama, Festus agai Polbolo te po wai, “Nago homugo nage te Rom gavman moni tobolu bidi pageba pelama, agai nago po tų dodolaibao. Nage teba pao,” wali.

Festusgo Pol po Agripabolo hanalu wali

13 Te nosali me sogo te moni gavman bidi me deli, te bidi nogi Agripa da, aga dali aga abe dali si te Sisaria be naniba asali. Te aga abe nogi da Bernaisi da. Augwali si Sisaria buluba aselama, te Festusbolo “Nago te sę elama, bidibo, usu dao,” wali. 14 Tama augwali si Sisaria be nanide hauwa sogonu bidama, te Festus agai te Pol po Agripabolo wali. Agai tama po wali, “Te kalabus bidi me deli bidibo, agai nogi Pol da. Tama Feliksgo te agai po tų silisąbaso, aga te kalabus bede bidibo. 15 Tama polobadu gana ena Jerusalemba pelama bidagasali sogo, te Juda dabego monu dabe me, te genuai pris tobolu bidi dabego badi, te Juda hani dabe tobolu bidi dabego me, tama augwaligo te bidi po tų ilali. Augwaligo enabolo te po wali, ‘Nago te bidi po tų elama silibo si, enesigi bidi dabego aga mu ela muao,’ wali. 16 Tama tiali goli, eno augwalibolo te po wai, ‘Da Rom bidi dabe dago te tobage sę ebo menio. Dago te po tų yabo sę te tiwai ebo da. Te po tų yabo page bidi dabe me, te olo bidi me, augwali tigidali sisinagaselama, te olo bidi agai bilali po page dabe me, agai yali sę po page me pusubo dao. Tama te tobage po tų yabo sę esiąbaso da, teda da Rom dabego te bidi aga po tų yabo page bidi dabego nogoba mubo menio,’ eno te Juda dabebolo te po wali.”

17 “Tama augwali ena dali e Sisaria buluba asali. Tama ena toma tube, tama do kigamu ena te po tų ebo beba pali. Tama eno enesigi bidi dabe me badu tagala palama, augwaligo Pol ena pageba odasa magasali. 18 Tama dago po tų yali. Te Pol po tų ilibo bage dolaluyu, po wali. Tama eno homugo augwaligo te po tų ilibo Polgo haniani dwai kolesaga yai digi po tų ebo yaba homu yali. 19 Tiali goli, meni. Augwaligo aga po tų ebo po page augwaligo lotu po wabode naga tama. Tama augwaligo aga po tų ilibo po page me deli e tiwai elaluali. Te bidi me deli isali, agai nogi Jisas da. Tiali goli, Pol agai po bomai mu weyu, ‘Te bidi Jisas da, te gesi bidibo ula elalu bidibao,’ wali. 20 Tama eno bugagia te po tų ebo eno konebeo. Tama tibaso, eno Polbolo hanalu wali, ‘Nago homugo Jerusalemba pelama, tede nago e po tų yaibawe?’ wali. 21 Tiali goli, Pol agai homu hagela yali. Tama agai enabolo te po wali, ‘Nage ena Rom buluba tagala palama, te Sisar pageba pelama, tede agai digi eno po tų dodolaibao,’ wali. Tama te po obaso, eno te enesigi bidi dabebolo te po wai, ‘Aga dagego tonaluao. Nosali eno aga Rom gavman bidi Sisar pageba tagala palaibao,’” Festusgo te po wai. 22 Tama te moni gavman bidi Agripa agai te Festusbolo po wai, “Ena digi te bidigo po ena odaibao.” Tama Festusgo agabolo te po wai, “Do kigamu naga odagameo,” wali.

23 Te do kigamu te ami tobolu bidi dabe me, te Sisariade bidibo genuai nogi yai bidi dabe me, te gavmanigo po mibo be tomoba pali. Tama Agripa dali, Bernaisi dali si te be tomoba pabo si, te bede au yai madigi pelama, augwaligo augwali si bugai homu ilali, nogi ugwaba sali. Tama aselama, Festus agai ami bidi dabe me badu tagala palali, augwaligo Pol odasa aselama, te bidi dabe tomoba asomainu. 24 Tama Festus aga doligi uluama, te po wai, “Te gavman genuai bidi Agripa me, te gasa genuai bidi dabe me, megi po miboba asali bidi dabe, dagego te bidi suao. Tigidali Juda we bidi augwaligo e bidi enabolo elao wali bidi e dao. Tama Jerusalemde me, ede me, augwaligo te po wali, enabolo wali, e dao. 25 Tiali goli, ena digi gegali, te aga elabo po page menio. Tama aga digi enabolo hanaluama, te po wai, ‘Te Rom moni gavman bidi Sisar pageba ena tagala palao,’ wali. Tama te po obaso, eno aga Sisar pageba tagala palaibao. 26 Te eno homugo moni gavman bidibolo te pas asęnama, te agai e bidigo po tų page konemainu yaibao. Tiali goli, eno te pasde asęabo po page eno konebe. Tama tibaso, eno e bidi dage pageba odasa asali. Tama duga naga aga po odao. Tama eno homugo mu te genuai gavman bidi Agripa, naga digi te agai po odao. Eno e bidi dago gavman tigidali bulu tonalubo tobolu bidi pageba tagala palu, te agai te po tų page bugagia wasiąwai, eno homugo te usu egobeo, te homu yali. Tama nosali e bidigo po dago odama, eno dwagi yai pas me deli asęnama, te Sisarbolo te po tų page pusa mawaibao,” Festusgo te po wai.

Copyright information for `MPS