a[Mk 12:29]
b[Mt 22:37; Mk 12:30; Lu 10:27]
c[Bom 11:18-20]
d[Gag 12:7; 26:3; 28:13]
e[Mt 4:10; Lu 4:8]
f[Sai 17:1-7; Mt 4:7; Lu 4:12]

Deuteronomy 6

Godigo polalubo bomai po mu

Te Mosesgo po geninama weyu, te po wali, “Megi da e dao, te God dago Genuai Bidigo dagebolo ola mao wali te bomai po dabe. Tama dage te megi dagego sainogo ebo te buluba sabolama, duagi painogo ebo buluba sabolama da, teda dagego te bomai po wali piąo. Dage tigidali sogo tǫde bidiyu da, dage me, duga wai nosali pedalobo te wai dabego me, tigidali sogo God dago Genuai Bidi dologode naga elaluao. Tama dagego agai bomai po tigidali wali piąo, eno megi dagebolo te mobao. Tama tiyu da, dage tǫde bobobage sogo mu bidaibao. Israel dabe, dagego bugagia odiąo, tama te bomai po bugagia wali piąo. Tama tiyu da, dagego tigidali sę dabe ebo wiegi yai mu pedalaibao, tama dage te bomai we bidi deli me pedalama, tama dage te wiegi yai tǫ ili elalubo te tǫde wiegila bidiagameo. God, dago wąį dabego Genuai Bidigo, te tama po dąų walalio,” Mosesgo te po pusai.

“Dage Israel dabe, dagego bugagia odiąo. Genuai Bidi deli tama dago God deli tama dao. a  Dagego God dago Genuai Bidi deli naga godolo mu iyąo. Dagego aga te duga haligade godolo eyu, me dagego homu kolesagade godolo eyu, me dagego bomogo dali mu aga godolo iyąo. b  Tigidali sogo dagego eno dagebolo megi mabo te bomai po kone paliyu yao. Tama dagego te bomai po duga wai bǫų dabebolo tigidali sogo ola mayu yao. Tama augwalibolo te bomai po duga bede bidiyu, me dage sunumidu peyu me, me dage toma tubo sogo me, ma dage duga sę ebo sogo dagego te bomai po duga wai dabebolo ola mao. Tama dagego te po dabe dagego pepade asęnama, tama duga nogode me, ma te duga gebode daganama, kęyu yao. Tama tiyu da, dagego po dabe munu me gegeda pogobeo. Tama me te duga be sunumi nide me, ma duga be mesalo obo sunumi nide me, asęao,” Mosesgo te po wai. c 

Te Israel dabego te tigidali bomai po wali peyu emainao

10 Mosesgo te po wali, “God dago Genuai Bidigo dago wąį Abraham, me Aisak, me Jekop, te augwalibolo te genuai bulu me deli, te hanu wiegi yai hanu hauwa duga digi nigisiąwai bulu mawaibao po polobadu dąų walai dao. d  11 Tama te wiegi wiegi yai nai dabe dagego bede pągąnaluaiba po wai dao, te da duga digi te be tomoba musiąwai nai dabe. Tama te tǫ dedage wę dabe meba me hauwa elalubo, te duga digi nigisiąwai wę elaluaibao. Tama me te wain gi me, te oliv gi me elaluaibao, te duga digi bulisąwai elaluaibao. Genuai Bidigo dage odasa pelama, te buluba sabolama, tama dagebolo te nai dabe mawaibao. Tama dagego te haniani wiegi yai nai dagego tulama, tama dage tabia peyu ebaso da, 12 teda dage dua mu dao, tiyu dagego Genuai Bidi gegeda palabuo. Agai digi dage Isipde olo kalabus sę ebo bidi tiwai bidibaso, dage odasa asai dao. Tama agai digi dage Isip bulu tagalama, odasa asai dao. 13 Dage God dago Genuai Bidi dologode naga bidiąo. Tama dage deli deligo gasa bidi dali po dąų omainogo eyu da, teda Genuai Bidigo nogi naga nogi elama, te po dąų walao. e  14 Dagego te dage pąde bidalubo te we bidi dabego tibo godiba lotu po me olamuo. 15 Ma, dagego te tibo god dabeba lotu po wali da, teda Genuai Bidi agai sębę mu elama, tama agai dage te isigo dwai dwai nai dabe dela silibo tiwai tama dela silaibao. Magi baso meni, God dago Genuai Bidi da dali megi bidiyu, tama agai dage gasa god meba lotu omainu sula tagalogobeo, mu menio,” wali.

16 “Dagego God dago Genuai Bidigo bomo usu sigimio, te dagego te bulu Masade polobadu yali tiwai elamuo. f  17 Dagego agai dagebolo mani te bomai po dabe, me mena kolesaga wali pao wali po, te dolo mu wali piąo. 18 Dagego tigidali sę dage eyu, te Genuai Bidigo te wiegi yai dola pai nai dao wabo te sę dabe naga yao. Tama tialima, dagego tigidali yainu ebo sę dabe te wiegi yai mu pedelaibao. Tama dagego te wiegi yai ili yai tǫ saibao, te da te Genuai Bidigo duga wąį dabebolo dage mawaibao wali te tǫ dao. 19 Tama dagego duga boi bidi dabe sela sąbo usu yaibao, te Genuai Bidi aga digi te po dąų walali gilama tiaibao,” wali.

20 “Nosali nosali duga wai dabego dagebolo e tama po hanaluyu, ‘Magi baso God dago Genuai Bidigo dabolo te tigidali bomai po wali pao po waliwe?’ waibao. 21 Teda dagego augwalibolo te po walao, ‘Da te Isip tuni bidigo olo sę ebo bidi bidai dao, tama Genuai Bidigo da agai bomogo oda sai dao. 22 Mu tama, dago gedude mu tama Genuai Bidigo te haniani sę, me te haniani dene te Isip hani bidi dabe, me augwa tuni bidibolo, me aga ofisa bidi dabebolo te dene mabo suai dao. 23 Agai da Isip bulude oda selama, tama da buluba olo madi odasa asai dao. Te da eba odasa aselama, tama dabolo te e tǫ mawainogo. Te agai dago wąįbolo polobadu po dąų wali gilama tialio. 24 Tama nosali God dago Genuai Bidigo dabolo e bomai po wali pomainogo mawai dao, tama da aga dologode eluinao. Tialima, dago tama tiyu da, tigidali sogo agai dago bulu tonaluaibao, tama megi elalubo yali gilama tama tiwai elalumainogo yaibao. 25 Tialima, dago agai bomai po tigidali wali peyu da, teda agai da dali wiegi yai homu elama, dabolo te doloba pai we bidi dao po waibao,’ te tama po duga wai augwalibolo wei ponoyu pusao,” Mosesgo te po wai.

Copyright information for `MPS